Lytiškumo ugdymas – prisijaukinkim nejaukumą!

„Lytiškumo ugdymas“ – du žodžiai, keliantys įvairių jausmų tėvams, pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, mokiniams. Ir nors mokiniai kuo toliau, tuo garsiau kalba apie tai, jog jiems trūksta kokybiško, mokslu grįsto ir amžiui pritaikyto lytiškumo ugdymo, tačiau kartais jų balsas atsimuša į įvairius suaugusiųjų komentarus, paremtus nerimu ir baimėmis.


Kalbėdami apie pradinukus teigiame, kad pagrindinės žinutės lytiškumo ugdymo užsiėmimuose turėtų būti skirtos jų saugumui ir savivertės didinimui. Kodėl? Nes norime, kad vaikai atskirtų, kas yra tinkami ir netinkami prisilietimai, kad žinotų, ką daryti, jeigu patiria netinkamą prisilietimą, kad galėtų įvardinti savo asmenines ribas ir suprastų, kad kiekvienos(-o) bendraamžės(-io) ribos yra skirtingos, tačiau labai svarbios ir vertos pagarbos. Norime, kad augantys vaikai suprastų, kad jų kūnai po truputį keičiasi, kad jie pereina į paauglystės pasaulį, kad tai, kaip keičiasi jų kūnai gali skirtis nuo jų draugių ir draugų ir su tuo viskas yra gerai! Tam, kad galėtų į paauglystę neštis pasitikėjimą savimi ir supratimą, žinojimą, kad visi esame labai skirtingi, bet ir panašūs vienu metu.

Jau penktoje – septintoje klasėje prie šių temų prisideda ir platesni klausimai, susiję su santykiais, kūno pokyčiais ir jų reikšme savęs suvokimui ir priėmimui, kito žmogaus supratimui ir priėmimui, patyčių prevencijai bei klausimai susiję su lyčių stereotipais ir jų įtaka mūsų sprendimams. Šiuo metu yra svarbu kalbėti apie sveikus ir toksiškus santykius, jų skirtumus. Tai reikalinga tam, kad kuo mažiau jaunų žmonių patirtų savo mylimųjų manipuliaciją ir kitus skaudžius patyrimus bei tam, kad kuo daugiau jaunų žmonių galėtų mėgautis lygiavertiškais, saugiais ir pagarbiais santykiais. Šiame amžiuje su vaikais svarbu kalbėti(s) apie tai, kad nesvarbu kokios lyties žmogus yra – jis / ji yra vertingas(-a) ir svarbi(-us) ir lytis neturi atbaidyti jaunuolių nuo jų pomėgių, interesų ir planų būsimai profesijai.

Jauni žmonės auga, bręsta ir tampa suaugusiais, todėl nenuostabu, kad jau su 14-15 metų paaugliais verta kalbėti(s) ir apie lytinius santykius bei jų tapatybę. Kodėl tada? Ar negalima palaukti dar šiek tiek? Negalima. Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis – 2019 m. 655 merginos Lietuvoje, priklausančios 15-19 metų amžiaus grupei, pagimdė. Svarbu suprasti, kad kalbant apie lytinius santykius reikia pabrėžti ne tik fizinę, bet ir emocinę jų perspektyvą – paaiškinti, koks ilgas ir atsakingas kelias laukia, kiek žingsnių reikia padėti, kad intymios patirtys būtų kuo saugesnės ir malonesnės. Būtina pasakoti jaunuoliams, kad lytiniai santykiai neprasideda taip, kaip matome filmuose – kelias link jų prasideda tada, kai pradedame kalbėti apie kito, artimo žmogaus, kuriam jaučiame simpatiją ir / ar meilę, priėmimą, palaikymą, pagarbą jam / jai, apie tai, kaip galime stengtis, kad mūsų santykiai būtų sveiki. Taip pat yra labai svarbu pabrėžti, jog tiek glamonės, tiek lytiniai santykiai turi būti malonūs ir jaukūs abiems pusėms, o pajutus kančią, nesupratimą ar bet kokį kitą nemalonų jausmą – kiekvienas turi teisę sustabdyti bet kokį veiksmą. Tai yra žingsniai padedantys išvengti emocinių ir psichologinių sunkumų, patyčių.

Taip pat suprantame nerimą, kuris gali kilti, kai kalbėdami apie paauglius ir aptariamas temas išgirstame žodžius „lytinė tapatybė“ ir „seksualinė orientacija“, tačiau jauni žmonės auga, bręsta ir ima kurti santykius, kartais – ir su tos pačios lyties asmenimis. Priežastys, kodėl tas nerimas suaugusiesiems kyla, gali būti įvairiausios: galbūt iš nežinojimo, galbūt dėl nuostatų, galbūt – baimės. Tokiu atveju svarbu dar kartą sau pakartoti, kad visų lytiškumas – labai individualus ir skirtingas. Ir prisiminti, kad visi ir visos turime lytinę tapatybę ir seksualinę orientaciją, tik ne visi ir visos vienodai dėl jų esame priimami. Šis supratimas gali padėti mums atsižvelgti į tai, kad nesvarbu kokios lytinės tapatybės ir / ar seksualinės orientacijos yra jaunas žmogus, jis lygiai taip pat gyvena savo gyvenimą – pilną džiugesio, liūdesio, skausmo, sielvarto, begalinių puikių atsiminimų su draugais, bendraminčiais, partneriais ir partnerėmis.

Tikra tiesa, kai girdime kalbas, jog pilnametystės sulaukę jaunuoliai „ir taip jau mokės pasibučiuoti“ ir / ar jeigu „reikės“ – turėti vaikų, tačiau tikriausiai visi ir visos suprantame, kad nuo ankstyvosios paauglystės (12-14 metų) šnekėdami su jaunuoliais ir jaunuolėmis apie tai, kaip užtikrinti, kad tie bučiniai būtų saugūs, nebūtų grįsti prievarta bei įgalindami jaunus žmonės reflektuoti savo bei pastebėti kito jausmus ir poreikius, sukursime kur kas palankesnes sąlygas tam, kad pirmųjų intymių patirčių atsiminimai būtų tokie, kuriuos norisi pasilikti, o ne tie, kuriuos norisi ištrinti. Turbūt neverta pamiršti ir to, jog lytiniai santykiai nebūtinai užsimezga dėl noro turėti vaikų – ypatingai paauglystės metu. Šiame amžiuje jaunuoliai galvoja tikrai ne apie šeimos kūrimą, o apie santykių su mylimu žmogumi užmezgimą ir jų išsaugojimą. Apskritai, ne visi žmonės ir vėliau nori turėti vaikų ir su tuo viskas yra gerai.

Galbūt kažkam gali kilti mintis, jog gamta viską sutvarkys savaip. Ir taip, gamta gali padėti mums daugelyje sričių, tačiau svarbu, kad jaunuoliai ir jaunuolės, žengdami į suaugusių pasaulį, bręsdami ir mokydamiesi, gautų žinių, kurios padėtų priimti atsakingus sprendimus (pvz.: turėti ar neturėti lytinių santykių, draugauti ar nedraugauti su vienu ar kitu žmogui, atsispirti bendraamžių spaudimui ir pan.), kad jie galėtų eiti savo pasirinktu keliu, turėdami patikimų, jų amžiui pritaikytų, mokslu grįstų žinių. O tam, kad visa tai būtų pasiekiama paprasčiau – visuminis lytiškumo ugdymas yra paprasčiausias kelias. Toks ugdymas nesifokusuoja ties kažkokiomis konkrečiomis temomis ir nepalaiko vienos pusės, toks ugdymas yra apie įvairių temų ir žiūros taškų reprezentavimą bei erdvės sukūrimą, kurioje jaunas žmogus gali saugiai, be gėdinimo ir / ar kaltinimo tyrinėti, nagrinėti ir suprasti save, atrasti, kas jam ar jai tinka ir patinka, galų gale – išmokti priimti svarbius ir apgalvotus sprendimus.

Ir taip, kartais jaunų žmonių sprendimai gali kelti nemažai nerimo mums, suaugusiesiems, juk kartais jie visiškai skiriasi nuo mūsų iškeltų lūkesčių jaunuoliams, nuo įsivaizdavimo, jog jie gyvens pagal mūsų nustatytas normas bei atitiks mūsų įsitikinimus ir nuostatas. Visgi, svarbu nepamiršti, kad jauni žmonės geba priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę, geba mylėti, jausti, kalbėti(s) ir girdėti. Ir jie yra įvairūs! Tad metas suprasti, kad įvairovė yra tai, kas mus jungia, o ne tai, kas mus skiria.


Lina Januškevičiūtė, lytiškumo ugdymo lektorė, Įvairovės ir edukacijos namų mokymų vadovė, 2021 sausio 31d.


Parengta pagal www.manoteises.lt

Straipsniai