Lyčių lygybė ir moterų lyderystė: su kokiais iššūkiais susiduriame?

Kaip Tarptautinės medicinos studentų asociacijų federacijos delegacijos narė dalyvavau 65-oje Jungtinių Tautų Organizacijos Moterų padėties komisijos sesijoje. Jos tema šiemet buvo „Moterų visavertiškas ir efektyvus dalyvavimas ir sprendimų priėmimas visuomenėje bei smurto lyties pagrindu panaikinimas, lyčių lygybei bei moterų ir mergaičių įgalinimui visame pasaulyje pasiekti“.


Moterų padėties komisija yra pagrindinė tarptautinė tarpvyriausybinė institucija, skirta lyčių lygybės siekimui ir moterų įgalinimui visame pasaulyje. Per kasmetinę dviejų savaičių trukmės sesiją Jungtinių Tautų Organizacijos šalių narių atstovai, pilietinės visuomenės organizacijos bei kitų Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų atstovai susirenka Niujorke diskutuoti apie lyčių lygybės progresą ir sprendžia tolimesnius veiksmus bei strategijas moterų diskriminacijos panaikinimui visame pasaulyje.


Nuotolinėje 65-oje Jungtinių Tautų Organizacijos Moterų padėties komisijos sesijoje buvo atkreipiamas dėmesys į tai, jog nors Pekino deklaracija ir veiksmų platforma dėl visuotinio moterų įgalinimo bei moterų diskriminacijos eliminavimo buvo priimta daugiau nei prieš 25 metus ir pasiekti laimėjimai lyčių lygybės srityse yra tikrai svarbūs, visgi nei viena šalis nėra pasiekusi lyčių lygybės, moterys vis dar nepakankamai atstovaujamos visuose sprendimų priėmimo procesuose tarptautiniu mastu ir dauguma su moterų diskriminacija susijusių problemų išlieka aktualios ir šiais laikais. 65-oje Jungtinių Tautų Organizacijos Moterų padėties komisijos sesijoje pabrėžta, jog COVID-19 pandemijos metu moterys buvo paveiktos neproporcingai labiau dėl daugybės įvairių veiksnių: daugiau moterų dirba sektoriuose, kurie labiausiai nukentėjo per pandemiją; palyginus su vyrais, moterys turi 24% didesnę tikimybę prarasti darbą bei 50% didesnę tikimybę patirti staigų atlyginimo sumažinimą; moterys tris kartus daugiau laiko nei vyrai praleidžia atlikdamos neapmokamus buities darbus, o pandemijos metu dar išaugęs neapmokamo darbo buityje kiekis dažnai sunkiai derinamas su oficialiomis pareigomis; kritiškai išaugo smurto prieš moteris atvejų skaičius ir kt. Tad pandemijos situacija dar kartą patvirtino, kaip tvirtai lyčių nelygybė įsitvirtinusi pasaulio politinėse, socialinėse ir ekonominėse sistemose, todėl efektyvus ir greitas pokyčių siekimas bei moterų lygiavertiško dalyvavimo užtikrinimas visose sferose yra būtinas.


Aktualios temos, aptartos Ministrų apskritojo stalo diskusijų, interaktyviųjų sesijų bei paralelinių renginių metu, kurias norėčiau išskirti:


1. Moterų dalyvavimas politikoje ir lyderystė politinių sprendimų priėmime. Jungtinių Tautų Organizacijos generalinio sekretoriaus Antonio Guterres pateiktais duomenimis, moterys šiuo metu sudaro tik ketvirtadalį parlamento narių, trečdalį išrinktų vietinių lyderių bei tik penktadalį visų ministrų tarptautiniu mastu ir tokiu tempu lyčių lygybė politinėje lyderystėje bus pasiekta tik 2150 metais. Generalinis sekretorius pabrėžė, jog dešimtmečiai tyrimų įrodė, jog lygiavertiškas moterų dalyvavimas politinių sprendimų priėmimuose ryškiai pagerina šalių ekonominius rezultatus, lemia didesnį investavimą į socialinės apsaugos projektus, veda į darnesnį politinės taikos siekimą ir pastūmėja priimti efektyviausius su klimato kaita susijusius sprendimus. Generalinio sekretoriaus žodžiais tariant: „Kai moterys nedalyvauja ar yra nepakankamai reprezentuojamos politinių sprendimų priėmime, mes matome pasaulį tik per vienos lyties prizmę ir sukuriame šališkus ekonominius modelius. Moterų lygiavertis dalyvavimas politiniuose sprendimuose ir lyderystėje yra tai, ko pasauliui šiuo metu itin reikia“.



2. Smurtas prieš moteris. „Šešėlinė pandemija“ arba „pandemija pandemijoje“ yra du terminai, kuriais vaizdžiai apibūdinamas visame pasaulyje COVID-19 metu dar labiau išaugęs smurto artimoje aplinkoje mastas. 1 iš 3 moterų pasaulyje patiria smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvoje ši statistika tokia pati ir, kaip minėjo 65-oje Moterų padėties komisijos sesijoje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, pandemijos metu užregistruotų atvejų skaičius padidėjo apie 20%. Karantino metu smurtą patiriančios moterys buvo priverstos praleisti daugiau laiko uždaroje patalpoje su smurtautojais, sumažėjo galimybių pabėgti ar gauti pagalbą, padaugėjo moterų nužudymų, įvykdytų intymių partnerių. Pagrindinė mokslinių tyrimų pavirtinta smurto prieš moteris priežastis – žalingi seksistiniai stereotipai ir iš patriarchalinio požiūrio kylantis tikėjimu vyriškos lyties viršenybe. Absoliuti dauguma visų šalių atstovų savo pareiškimuose pabrėžė, kad pagrindinis būdas kovoti su smurto prieš moteris problema – prevencija, užtikrinanti lyčių stereotipų bei patriarchalinių nuostatų naikinimą visuomenėse bei efektyvi nukentėjusiųjų moterų apsauga. Jungtinių Tautų Organizacijos smurto prieš moteris problemos specialioji pranešėja Dubravka Simonovic išryškino pasipriešinimo judėjimų prieš moterų teises bei Stambulo konvenciją daromą žalą bei pabrėžė, jog šiuo metu yra nepaprastai svarbu užtikrinti adekvačius efektyviai moterų teises ginančius mechanizmus, kurie padėtų kovoti su pasipriešinimo daroma įtaka bei regresu. Sutartose galutinėse Moterų padėties komisijos išvadose apibendrinta, jog smurtas prieš moteris yra milžiniška kliūtis, siekiant lyčių lygybės bei moterų ir mergaičių įgalinimo, kuri sunaikina galimybę vienodai naudotis žmogaus teisėmis ir prigimtinėmis laisvėmis, todėl pastangos eliminuoti smurtą prieš moteris turi tapti prioritetu visose valstybėse.


3. Teisė į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą: mokslu grįsto lytiškumo ugdymo užtikrinimas, teisė į saugų abortą bei prieiga prie kontracepcijos, seksualinio smurto prevencija – temos, kurių aktualumas taip pat išryškintas 65-oje Jungtinių Tautų Organizacijos Moterų padėties komisijos sesijoje. UNFPA duomenimis, 57-iose tirtose šalyse net 45% 15-49 metų moterų, turinčių partnerį ar sutuoktinį, neturi teisių pačios priimti sprendimų, susijusių su savo seksualine ir reprodukcine sveikata. Kaip pabrėžė IPAS Centrinės Amerikos ir Meksikos direktorė María Antonieta Alcalde: „Negalime kalbėti apie lyčių lygybės pasiekimą, jei moterys neturi teisės priimti sprendimų apie savo kūną ir sveikatą“. Ji taip pat išryškino stigmos, supančios aborto pasirinkimą, mažinimo visuomenėje svarbą ir pabrėžė, kad aborto kriminalizacija nesumažina bendro abortų kiekio, tik priverčia moteris jo siekti nelegaliai ir taip padidina nesaugiai atliekamų abortų skaičių. Taip pat M. A. Alcalde kartu su IPAS vyresniąja patarėja politikos klausimais Bethany Van Campen pabrėžė mokslu grįsto lytiškumo ugdymo svarbą, kuris suteikdamas bazines žinias apie reprodukcinę sveikatą padeda jauniems žmonėms priimti atsakingus sprendimus šioje srityje ir statistiškai akivaizdžiai sumažina neplanuotų nėštumų bei lytiškai plintančių ligų skaičių visuomenėje. Kartu mokslu grįstas lytiškumo ugdymas padeda jauniems žmonėms suprasti apie stereotipų daromą žalą, moko gerbti kito asmens ribas ir taip veikia kaip smurto prevencijos priemonė, todėl jo užtikrinimo svarba buvo ne kartą pabrėžta visos 65-osios Jungtinių Tautų Organizacijos Moterų padėties komisijos sesijos metu.


Per 65-ąją Jungtinių Tautų Organizacijos Moterų padėties komisijos sesiją ne kartą išryškinta ir tai, jog vyrų dalyvavimas su moterų diskriminacija ir lyčių nelygybe susijusių problemų sprendimuose yra būtinas. Lygiavertis sprendžiamosios galios pasiskirstymas tarp lyčių yra neįmanomas be dabartinėse valdžios pozicijose esančiųjų asmenų, kurių daugumą sudaro vyriškosios giminės atstovai, sprendimų ir veiksmų. Tad siekiant, jog su lyčių nelygybe susijusios problemos būtų išspręstos ir moterų teisės būtų lygiavertiškai užtikrinamos, reikalingas kompleksinis veiksmų planas ir kiekvienos šalies įsipareigojimas siekti moterų lyderystės ir įgalinimo visose visuomenės srityse.


Rusnė Kirtiklytė, lytiškumo ugdymo lektorė, Lietuvos medicinos studentų sąjungos Žmogaus teisių ir taikos komiteto Vilniaus skyriaus koordinatorė. 2021 m. balandžio 20 d.


83 views

Straipsniai