Search

Kada pradėti kalbėti apie lytiškumą?

Mes nuolat kalbame apie lytiškumą. Jei ne žodžiais, tai savo gestais, rodomu švelnumu vienas kitam, kūno kalba ar nutylėjimais. Jau su kūdikiu pradedame bendrauti apie tai nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų – jį lytėdami, glostydami, bučiuodami, kalbindami ar dainuodami daineles. Ir kūdikis jaučia, kad yra kūno sritis, kuri nušluostoma, nuplaunama, bet neglostoma, nebučiuojama, gal net retai ir pavadinama. Vaikas mokosi, kad kūne yra ypatinga zona, su kuria elgiamasi kitaip negu su rankyte ar kojyte. Mes negalime nebendrauti ir nekalbėti apie lytiškumą. Galime tik savęs paklausti, kaip mes tai darome? Ką girdi ir mato vaikai? Ko jie išmoksta iš mūsų gyvenimiško pavyzdžio? Mūsų elgesys jau yra lytiškumo, santykio su savo kūnu, ugdymas.

Žodynas

Norint kalbėti, reikia žodžių. Stebėkite, kokius žodžius vartojate šeimoje kalbėdami su vaikais, su partneriu. Kaip vadinate lytinius organus, lytinius santykius. Jei nėra žodžių, tai nelengva ir kalbėti. Lytinio ugdymo pamokose tai yra vienas iš pirmųjų žingsnių – išmokti sąvokas. Jei nesidrovime ir galime pavadinti savo kūno dalis, organus, žinome apie juos svarbiausią informaciją, tai galime geriau pasirūpinti savimi, savo sveikata. Galime atidžiau stebėti savo sveikatą, pokyčius, tuojau pat kreiptis į gydytojus ir aiškiau nupasakoti simptomus. Beje, ugdyti savo kūno pažinimą ir gebėjimą pavadinti jo dalis ar tai, kas su jomis vyksta, yra svarbu ir norint apginti savo vaikus nuo seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos. Vaikai gali greičiau pasipasakoti, mažiau gėdijasi kalbėti, gali aiškiau įvardinti, kas ir kaip, ir taip susilaukti suaugusiųjų dėmesio, o ne tik pastabų apie lakią fantaziją.


Gėda ir drovumas

Gėdos ir drovumo jausmai nėra įgimti. Jie išugdomi toje aplinkoje, kurioje vaikas auga. Prisiminkite tikrai matytas nuogakrūčių afrikiečių moterų nuotraukas. Joms būti be liemenėles taip pat normalu, kaip mums trumpomis rankovėmis. Tai, kaip gyvename ir elgiamės vieni su kitais, ir nulems, kada vaikas drovėsis, gėdinsis, o kada jausis patogiai. Ar būname prie vaikų nuogi, ar vaikai mato, kad mama tėčiui vonioje plauna nugarą, ar persirengiame pliaže po rankšluosčiu, o gal bet kokiu atveju einame į už kilometro esančią kabiną? Kaip aiškiname savo vaikams, nuo kokio amžiaus paplūdimyje reikia mūvėti kelnaites ir kodėl? O kada mergaitėms reikia liemenėlės? Ar aiškiname, ar tiesiog griežtai liepiame ir paliekame vaikui laisvę fantazijai, susigalvoti priežastį pačiam. Ar skiriasi mūsų santykis į nuogumą būnant tarp šeimos narių, būnant su svečiais, tarp svetimų, tik tos pačios lyties asmenų grupėje? Šiuo atveju nėra nei gerai, nei blogai. Yra mūsų įpročiai, mūsų asmeninė patirtis, kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip. Tiesiog verta žinoti, kad vaikai tai mato, jaučia, kad mūsų elgesys jiems daro įtaką.


Dar kartą apie gėdą ir drovumą

Vaikai auga būdami atidūs stebėtojai ir klausytojai, visada yra ištempę ausis. Jie be galo jautriai reaguoja į pastabas, susijusias su kūnu. Ypač paauglystėje, kai kiekvienas spuogas, atrodo, švieste šviečia, kai veidrodis tampa neatskiriamu draugu, kai kūno pokyčiai stebimi kaip per didinamąjį stiklą ir kai atrodo, kad aplink visi gražesni, lieknesni, vyriškesni, daug tobulesnio kūno. Mieli tėvai, įsiminkime tai. Nekomentuokime savo vaiko išvaizdos neigiamai, nekomentuokime brendimo, su seksualumu susijusio elgesio, būkime atidūs, stebėkime, kaip kalbame ir elgiamės su savo partneriu. Psichoterapijos metu dažnai atsiskleidžia skaudžios gėdos temos, ataidinčios būtent iš šitų jautrių laikų. Kai mergaitės mama ar teta, ar abi kikendamos prie puodelio arbatos, džiugiai aptarinėja paauglės liulančias krūtis, kurios: „Tikrai trauks vyrus kaip magnetas.“. Ar bara už trumpus sijonus: „Atrodai kaip kekšė!“. Arba berniukas girdi, kaip linksmai šaipomasi iš jo kaulėto kaip giltinė kūno ar kaupiančio savo nešvarias kojines po lova tėvo, o po kurio laiko, kitoje situacijoje, išgirsta: „Tu visas į tėvą!“. Vaikai tapatinasi su savo tėvais, jautriai klauso bet kokio komentaro ar neverbalaus grįžtamojo ryšio apie save. Ir tai turi pasekmes visam gyvenimui. Turėkime tai omenyje. Negailėkime savo partneriams komplimentų, atsargiai ir švelniai girkime savo vaikus, pastebėkime jų grožį ir gerus poelgius. Tai taip pat svarbus lytiškumo ugdymo elementas. Vaikų ir suaugusiųjų lytiškumas yra daug daugiau nei vien tik lytiniai organai.


Informacija

Vaikui reikia informacijos apie kūną, apie žmogaus vystymąsi, brandą, apie lytinius santykius, nėštumą, kontracepciją. Iš kur sužinome, kad taip yra, kad tai ne suaugusiųjų pramanas, o iš tiesų paties vaiko poreikis? Ogi stebėdami vaikus, tyrinėdami jų smalsumą, žingeidumą. Kaip jie kaip paukšteliai trupinėlius tą informaciją renkasi, atidžiai klausosi, stebi aplinką. Vaikai stebi savo tėvus, jų reakciją, mato, kai gatvėje kas nors bučiuojasi, žiūri filmus, kurio herojai jau pirmose scenose nusiplėšia nuo kūno drabužius. Matydami tokias scenas, tikriausiai ir tėvai jausis nepatogiai. Galima išeitis – perimti iniciatyvą ir savais žodžiais pakomentuoti. Vaikai vis tiek nujaučia tėvų nuostatas ir požiūrį. Gal jūs esate tėvai, kurie norėtų pasakyti: „Kaip nejauku matyti nuogus kūnus ir besimylinčius žmones ekrane. Tai turėtų būti kiekvieno žmogaus asmenimis ir labai intymus momentas.“ O gal norite pasinaudoti proga ir pasakyti: „Mano jaunystės laikais tokios scenos nebuvo rodomos per televiziją. Džiaugdavomės, jei herojai filmo pabaigoje pasibučiuodavo. Dabar seksualumas daugiau išgyvenamas viešai. Ir filme, ir reklamoje, ir internete žmonės platina savo nuotraukas, vaizdo įrašus. Tikiuosi, kad tu atrasi savo aukso vidurį – džiaugsiesi jausmais ir žinosi, kam ir kada apie tai pasakoti, o kam to žinoti ar matyti nevalia.“


Vaikai kalba vienas su kitu. Kai kurie tėvai mano, kad apsaugos savo vaiką nuo neigiamos įtakos (kad ir kas tai būtų) jį izoliuodami. Tačiau tai neįmanoma - vaikai keičiasi vadinamosios „slaptos informacijos“ trupiniais: kartais nešvankiai juokaudami, kartais rimtai klabėdami. Jei jie neturi galimybės aptarti savo pamąstymų su suaugusiaisiais, pasidaro savas išvadas.

Pokalbis su terapeute Palmira Repšytė-Scharf 

Parengta pagal www.mentor.lt

4 views

Straipsniai

©2020 by Įvairovės ir edukacijos namai.