Search

Genderizmo paslaptis – kas iš tikrųjų vyksta vaikų darželiuose?


Su kuo yra siejamas genderizmas? Su darželiais Švedijoje. Paprastai išgirdusi žodį genderizmas, iškart pasižiūriu į žmogaus veidą – jeigu ten šelmiška šypsena, kuri sako: „Taip, taip, TAS genderizmas, kur bando sunaikinti biologiją.“ – tuomet praleidžiu pro ausis. Tačiau jeigu veide rimtis ir kažkuriame raumenyje išsiduodantis pasišlykštėjimas, pasipiktinimas – tuomet klausiu: „Ane, o kas tas genderizmas?“ Man įprastai atsako: „Švedijos darželiuose yra atsisakyta lyties. Arba ten liepia vaikams susikeisti lytimis. Įsivaizduoji?“ Jeigu dar paklausiu, kur konkrečiai tai vyksta Švedijoje, atsakymo nebūna, nes informacija įprastai grindžiama „kažkur girdėjau”, „kažkur skaičiau”, „taip yra” principu.


Yra žmonių, kurie turi daugiau ką pasakyti apie genderizmą. Pavyzdžiui, kad jis yra vakariečių sukurtas, kad jį neša ir gėjai, kad jis bando žmones padaryti belyčiais arba kad siekia, jog vyrai taptų moterimis, o moterys – vyrais. Bandant sušvelninti toną, sakoma, kad genderistai siekia „moters socialinio vaidmens priskyrimo vyrui ar vyro vaidmens moteriai.“ Galiausiai teigiama ir tai, kad pagal genderistų ideologiją žmonės turi pasirinkti patys, kokia lytimi jie nori būti, nepriklausomai nuo biologinės lyties.


Tačiau ar tikrai taip yra? Neretai diskusijose apie lyčių stereotipus ir svarbą vaikams juos atpažinti ir suprasti, puolama į kraštutinumus ir klausiama, ar vaikus dabar reikia versti daryti priešingai. Pvz., mergaites versti mėgti automobilius, o berniukus žaisti su lėlėmis? Arba puolama į isteriją, kur klausiama, ar dabar mums jau iš viso lyčių reikia atsisakyti ir visiems būti belyčiais?


Panašu, kad žmonės, kurie priešinasi faktui, jog kultūra ir visuomenė daro įtaką lyties raiškai (t.y. tam, kaip suprantame, kaip atrodyti ar elgtis turi moterys ir vyrai), patys ir sukuria idėjas, jog nuo šiol vaikus reikia versti elgtis priešingai negu buvo įprasta arba kad nuo šiol berniukus reikia daryti mergaitėmis ir mergaites – berniukais. O kalba dažniausiai eina tik apie tai, jog ir berniukai, ir mergaitės turi teisę pasaulį pamatyti įvairų ir suaugusieji turi užtikrinti, kad tame pasaulyje jie matytų įvairias galimybes savo pomėgiams, ambicijoms, svajonėms. Kurios nebūtų griežtai reguliuojamos senamadiško „vyriška“, „moteriška“ skirstymo. Galimybė rinktis pomėgius ir kurtis ambicijas, nepriklausomai nuo lyčių stereotipų, nereiškia galimybės rinktis lyties. Ir juo labiau nereiškia skatinimo bandyti keisti savo lytį. Atvirkščiai, galimybė augti nestereotipizuojamam, suteikia kur kas didesnę galimybę atsiskleisti vaiko prigimčiai.


Mano tik ką pavartotas žodis „senamadiška“ kai kurių žmonių pasaulėvokoje įžiebia raudoną šviesą ir ima signalizuoti, jog kažkas kėsinasi į „paprotinę moralę“ (?!), tradicines šeimos ir visuomenės vertybes. Kyla klausimas, kuo lyčių lygybės siekiniai skiriasi nuo anų, kuomet moterims neleista balsuoti, vairuoti automobilių, netgi vilkėti kelnių ir t.t.. Buvo teigiama, kad tai naikina jų moteriškumą, kad trukdys atlikti tiesiogines funkcijas (t.y. namų šeimininkių), o ir šiaip jos neturi gebėjimų suprasti, pvz., politikos. (Vyriškumo empatija ar įgūdžiai buityje, vaikų priežiūroje irgi nenaikina.) Beje, kai kur moterims vis dar neleidžiama balsuoti ar vairuoti automobilių ir dabar mums atrodo juokinga mintis, kad šios moterys yra moteriškesnės nei vairuojančios ar kad nuo to kaip nors kenčia vyrai.


Kalbėti apie istoriją – paprasta, nes ji jau patikrinta. Tačiau mums vis dar labai dažnai nemalonu (net ir fiziškai) kalbėtis apie lytis. Lytiškumas, lytis – kelia blogas asociacijas. Kodėl?


Neseniai svečiuose vienas antrokas prieš miegą mamai guodėsi, jog tądien girdėjo, jog kažkoks tėtis sumušė savo vaiką. Jis padarė išvadą, jog reikėtų leisti/duoti berniukams žaisti su lėlėmis tam, kad jie išmoktų rūpintis vaikais. Tai būtų puikus genderizmo pavyzdys, vis tik juk to vaiko nelaikysime genderistu vien todėl, kad jis supranta, jog tam tikri žaidimai lavina tam tikrus gebėjimus. Pavyzdžiui, juk LEGO berniukams skirta linija labai skiriasi nuo mergaitėms skirtos linijos, kuri vadinasi „Friends“. Šioje mažai paisoma edukacinio siekio mokyti vaiką inžinerinių ar erdvinio mąstymo įgūdžių. „Friends“ linija moko aptarnauti, rūpintis, komunikuoti. Moko „moteriškųjų“ savybių.


Grįžkime galiausiai prie klausimo, kas vyksta tuose švediškuose darželiuose? Pirmiausia svarbu pabrėžti - darželių, kur stengiamasi mažiau akcentuoti lyčių skirtumus vaikams suteikiant žaislų ir spalvų pasirinkimą - yra ganėtinai mažai. Juose berniukams sudaromos galimybės nevaržomiems žaisti ir virtuvėlėse, o mergaitėms būti superherojėmis. Yra atsisakoma „berniukiškų“, „mergaitiškų“ žaislų ir žaidimų skirstymo ar net fizinio jų atskyrimo, kitaip - rožinių ir mėlynų kampų, kuriuose sukrauti atitinkami žaislai. Mergaitėms, kaip ir berniukams, leidžiama siausti, o berniukams, kaip ir mergaitėms, leidžiama jausti nesusilaukiant replikų „būk vyras“. Taip pat vengiama mergaites girti vien už išvaizdą, o berniukus už pasiekimus. Ir, taip, kartais pasiūloma susikeisti lytimis tam, kad vaikai suimąstytų, ką tam tikroje situacijoje reiškia būti berniuku ar mergaite. Pavyzdžiui, ką reiškia būti berniuku, kai jam sakoma neverkti? Ir ką reiškia būti mergaite, kai jai sakoma neišsitepti gražios suknytės? Jeigu kam nors atrodo, kad šie empatijos ir draugystės lavinimo metodai skatina „pasirinkti“ būti kita lytimi, tuomet... Tegu sakinį pabaigia kiekvienas skaitytojas atskirai.


Sąmoningas lyčių rolių aspektu darželio auklėtojų elgesys daro įtaką vaikų elgesiui. Atliekant tyrimus, pastebima, kad vaikai dažniau žaidžia, bendradarbiauja ne vien su savo lyties, bet ir su skirtingų lyčių asmenimis, žaidžia su įvairesniais žaislais, domisi įvairesniais dalykais. Stereotipinė aplinka įjungia vaikams savęs ribojimą, autocenzūrą: čia ne berniukiškas žaislas, čia ne mergaitiškas žaidimas.


Taip, Švedijoje į lytis kreipiamas didelis dėmesys. Lytis yra vienas esminių mūsų tapatybės komponentų, kurio veikiami darome savo gyvenimo pasirinkimus. O jeigu mūsų lytis stereotipizuojama mums apie tai nežinant ir nesusimąstant, tuomet ir mūsų gyvenimo pasirinkimai yra kur kas lengviau paveikiami stereotipinių lūkesčių mūsų lyčiai.


Pokštas pabaigai: genderizmo terminą dažniausiai vartoja žmonės, kurie, pagal apibrėžimą, ir yra genderistai. Genderizmas – požiūris, kad lytis yra binarinė, t.y. kad lytis gali būti tik vyro arba moters, o lyties raiška yra nulemta prigimties.


Tekstas: Akvilė Giniotaitė, 2018 spalio 23d.

Parengta pagal www.15min.lt

1 view

Straipsniai

©2020 by Įvairovės ir edukacijos namai.