top of page

Apie vakar sutiktus vienišus seksualinių jausmų tornade pasimetusius paauglius

Vakar su savo kolege Lina keliavau į miestelį prie Pakruojo, kur abi pravedėme po tris lytiškumo ugdymo užsiėmimus: 8-ams, 9-ams,10-ams. (Skeliame klasę per pusę ir viena su vienais, kita su kitais. Sumažiname grupes, nes mes mažai pamokos formato taikome ir daug sokrato metodo, kad patys prieitų prie išvadų per buvimą temoje ir diskusijoje.) Tai išvada tokia - OMG. Beje, čia buvo mano šių konkrečių mokymų debiutas.

Šiaip emocijos nuo euforinių iki nušaukit mane dabar pat. 🌱Viena (dešimtokų) klasė buvo tokia nušvitusi, kad jaučiausi kaip legendinės Gimnazistų laidos filmavime. Ėmėm kalbėtis net apie maskulinizmo ir feminizmo vingius. 🧠 🌱Kita klasė (devintokų) buvo ta nušaukit mane dabar, nes paprasčiausiai kažkas sugebėjo išnaikinti visą įmanomą smalsumą. 💆‍♀💆‍♂ Jiems nekilo ANEI vienas klausimas (kiekvieno užsiėmimo pabaigoje sudarome galimybę anonimiškai klausti ir mes čia-ir-dabar principu atsakinėjame). Viso užsiėmimo metu bernai labai plaikstėsi, žemino moterų protinius gabumus ir kai apie skurdo feminizaciją pasakojau, tai tada klasės pokštų lyderis nusiėmė klouno rūbus ir sako: „nu gerai, jeigu be bajerių, tai nejuokinga, o liūdna čia." Tai buvo MANO momentas. 🦄 Nes tokią sunkiai paaiškinamą net suaugusiems temą sugebėjau keliais (tarpais parėkiamais) sakiniais nesuvaldomai nesusidomėjusiems paaugliams paimti ir apibūdinti, kad jie net nusimestų saugius klounų rūbus. 🤪(neklausit, kaip) 🌱O trečia klasė (aštuntokų) buvo tokia darbinė: daug plepėjimo, šnarėjimo, vieni kitų tildymo, dergimosi, pezėjimo, keiksmažodžių, raudonavimo, bet anoniminių klausimų kilo BELEKIEK. O netikėčiausia buvo, kai pasiliko du vaikinai - didysis destruktorius, kuris pusę laiko pražvengė su mobiliaku rankose atsitūpęs už pianino 🎹 (taip, užsiėmimai vyko muzikos kabinete, nes lytiškumas kaip daina) ir pusiau destruktorius - ir paklausė, ar atvažiuočiau dar, pasakė, kad pasakys direktoriui, kad labai patiko ir tada užsidėję (abu) kuprines ant galvų ir veido šiaip ne taip išgimdė tikrąjį klausimą (dar prieš tai pasiūlę talerių) - ar normalu, kad jų amžiaus žmonės pastoviai galvoja apie lytinius santykius. Nežinau, kodėl jiems nebuvo jaukiau parašyti to anonimiškai. Gali būti, kad nerado žodžių, nes realiai jiems turėjau padėti suformuluoti tą klausimą, bandydama atspėti žodžius, kurių ieško. Pažaidėm alias. Jauni žmonės nežinojo kokiais žodžiais paklausti. Ką tai rodo? 🤔 Ogi tą, kad kai liūdime, kad jauni žmonės nežino, kaip vykdyti seksualinę komunikaciją, t.y. kaip gauti sutikimą seksui (consent), kaip ramiai ir mandagiai pasakyti, kad kažko intymaus nebenori, kaip išgirsti tą „ne", kaip pasakyti, kad nori skirtis, kaip pasakyti „man nemalonu, kai taip lieti, bet malonu va šitaip va" - iš tikrųjų turime suprasti, kad ta seksualinė komunikacija, akivaizdu, dar yra KITAS LYGIS. Vakarykštei klasei trūko žodžių įvardinti visiškai bazinį kūniškumą. 🤷‍♀ Taip, dalis to žodžių neradimo buvo gėdijimasis ir baimė kažkaip netinkamai pasisakyti. Bet vis tiek žodyno trūkumas tiesiog rėkte rėkė. :( Ką atsakiau jiems? Tarp mūsų buvo suolas - tai labai metodiškai ir ne per įkyriai slinkdama jų link, apgalvodama jaukaus atstumo parinkimą ir naikindama suolą tarp mūsų, atsakiau, kad labai normalu paauglystėje pastoviai galvoti apie lytinius santykius. Taip pat labai normalu apie juos visai negalvoti. Nu ir dar ten visko. 💬 Ir žinot, ką tada jie sakė? Po šių mokymų man ramiau. (😲) Įsivaizduoju, kad jiems visas tas seksualinis pasimetimas įgavo kažkokią formą. Buvo įžemintas. Tapo mažiau vienišas. Ir svarbiausia tai, kad visos iki vienos grupės tiesiog nuščiuvusiai klausėsi tos dalies, kur pasakoju, kad mes galvojame, kad visi kiti tai jau yra bučiavęsi, mylėjęsi, t.y. kad visi kiti yra belekiek patyrę ir kad aš čia vienintelis/-ė nespėjantis į traukinį. O realiai yra taip, kad beveik visi tą patį ir galvoja. Kad kiti prityrę - o aš ne. Mūsų lytiškumas ypač jautrus ir jautrus jis visiems: esame įsibaiminę, gėdijame save už buvimą lievais/nepasisekusiais, esame labai savimi neužtikrinti ir menkiname savo vertę lygindamiesi su įsivaizduojamies kitų „pasiekimais".

Akvilė Giniotaitė, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ lytiškumo ugdymo ekspertė, Vilniaus universiteto edukologijos doktorantė. 2020 vasario 20 d.

28 views

Straipsniai

bottom of page