top of page

Akvilė Giniota. Penki patarimai, pagal ką atsirinkti lytiškumo ugdymo mokymus.

Pastaraisiais metais lytiškumo ugdymo paklausa auga. Vis daugiau tėvų, globėjų ir mokytojų ieško specialistų, kuriuos būtų galima pakviesti į klasę, kad surengtų lytiškumo ugdymo užsiėmimą mokiniams. Paklausai augant, pasiūlos irgi ima atsirasti vis gausesnės. Dažnai visi mokymų aprašymai mums atrodo gražūs, kupini gerų intensijų ir kartu ganėtinai abstraktūs.

Kadangi lytiškumo ugdymo tema jautri, suaugę kartais nežino, kaip atsirinkti sau tinkamą lytiškumo ugdymo programą. Tad aptarkime, kaip identifikuoti lytiškumo ugdymą, kuris grįstas žmogaus teisėmis ir pozityvia nuostata į jaunų žmogų lytiškumą? Kaip suprasti, kad pakviesti lytiškumo ugdytojai sieks puoselėti kritinę mąstyseną, kurstys savimonę ir savivertę bei nestigmatizuos raidos tarpsnio, kuomet aktualizuojasi seksualinis smalsumas. Pateiksiu taškus, į kuriuos verta kreipti dėmesį, bandant perprasti mokymų aprašymą:

1. Požiūris į lyčių lygybę. Svarbu kreipti dėmesį į tai, ką lytiškumo ugdytojai nori perduoti jauniems žmonėms apie lyčių vaidmenis. Galima klausti klausimo, ar aprašyme jie problemizuojami, ar natūralizuojami? Ar akcentuojami skirtumai, ar paliekama erdvė įvairovei? Sąmoningos ir kritiškos asmenybės formavimuisi reikalinga gvildenti lyčių streotipų problematiką bei mokytis matyti, kaip dvigubi standartai lytims mus veikia bei pasireiškia mūsų gyvenime. Tikslas yra ne stereotipus išnaikinti, o gebėti sąmoningai mąstyti apie tai, kad jie yra, jie kinta ir nuolat daro mums poveikį. RAUDONOS VĖLIAVĖLĖS. Jeigu lektoriai kalba apie lyčių papildomumą – tai reiškia, kad lektoriai bendražmogiškas savybes išskirto į „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ rinkinukus ir mokiniams akcentuoja tai, kad vyrai ir moterys skiriasi, o besiskirdami – vienas kitą papildo. Įvairovės pjūviui reikšmė nesuteikiama. Čia nesifokusuojama į lygiavertiškumą, čia fokusuojamasi į pasaulėvoką, kur pagrindinis uždavinys yra sureikšminti skirtį nutylint panašumus. Taip pat vertėtų atsargiai žiūrėti į lektorių pastangas mokyti „(prigimtinio) vyriškumo“, „(prigimtinio) moteriškumo“. Tai dar vienas būdas minimizuoti lyčių stereotipų egzistavimą ir jų daromą įtaką socialinei tikrovei. Taip pat akcentavimasis tik į vyriškumą ir moteriškumą eliminuoja tas jaunų žmonių patirtis, kuomet jie nesijaučia įtelpantys į lyčių vaidmenų dėžutes. „Nestereotipiškiems“ mokiniams tai padidina patiriamą atskirtį, socialinį nerimą bei savivertės menkėjimą. Apskritai negebėjimas problemizuoti lyčių stereotipų nesprendžia patyčių dėl lyties klausimų, o kaip tik – įtvirtina patyčias sąlygojančias nuostatas.


2. Požiūris į seksą. Lytiškumo ugdyme svarbu jaunų žmonių seksualinį smalsumą suvokti kaip normatyvinį raidos prasme. Didžiajai jaunų žmonių daliai intymios mintys ir romantinės patirtys brendimo metu yra aktualu ir tai turėtų būti priimama kaip sveika asmens vystymosi fazė. Dėl to svarbu jaunų žmonių seksualinį smalsumą ne pažaboti, o per sąmoningumo puoselėjimą suteikti įrankių, kurie padėtų atpažinti savo poreikius, suvokti, kokio emocinio ir fizinio pasirengimo reikia intymiems santykiams, kaip atrodo saugesni (emociškai ir fiziškai) santykiai, kaip išeiti iš nemalonių situacijų, kaip gerbti savo ir kito:s ribas, kaip atsispirti bendraamžių ar medijų spaudimui. Toks lytiškumo ugdymas užtikrina sveiko ir pozityvaus santykio su lytiškąja savasties dalimi puoselėjimą.

RAUDONOS VĖLIAVĖLĖS. Bandant suvokti lektorių nuostatas, reikia įvertinti, ar lektorės nesiekia „sukontroliuoti“ jaunų žmonių lytiškumo ar jo neutralizuoti. Nors frazės „prigimtinis kuklumas“, „dorybės puoselėjimas“, „savęs saugojimas“, „atiduoti savo kūną“ ir pan. nėra savaime pavojingos, vis dėlto jos gali būti indikatoriais, jog lektorių tikslas yra ne suteikti informacijos apie tai, kaip atpažinti savo poreikius ir elgtis etiškai savo ir kitų atžvilgiu, o įtikinti jaunus žmones, kad intymūs santykiai iki pilnametystės yra... savaime blogai, pavojinga, negarbinga, rizikinga ir t.t.


Lytiniai santykiai savaime nėra rizikingi! Laisva valia, sąmoningas ir apgalvotas apsisprendimas, bendras sutarimas, pasirūpinimas emociniu ir fiziniu saugumu yra tai, kas sąlygoja intymių patirčių ne-pavojingumą.


3. Požiūris į LGBTI+. Jeigu lektoriai neužsimena visai apie LGBTI+ tematiką - tai RAUDONA VĖLIAVĖLĖ. Žinoma, neužsiminimas neužsiminimui nelygus ir kiekvieną situaciją svarbu vertinti individualiai. Tačiau, jeigu mokymų apraše išlenda vien panašios frazės kaip „santykiai tarp vyro ir moters“, „santykiai su priešinga lytimi“, „meilė kitai lyčiai“ ir t.t. – tai signalizuoja, jog lektoriai nėra jautrūs LGBTI+ temai.


Kadangi LGBTI+ jaunuoliai – itin pažeidžiama grupė, nes nepalanki (arba nesigilinanti į jų patirtis) emocinė aplinka (apie tai daugia čia), kelia nuolatinę įtampą, smukdo savivertę ir kuria tikrovę, kuri atrodo nepakeliama. Tad tie mokymai, kurie nurodo, jog bus kalbama apie „tikrąjį vyriškumą/moteriškumą“, „prigimtinius santykius“ ar apie „LGBTI+ ar gender ideologiją“, „apie siekį apsaugoti vaikus nuo „LGBTI+ poveikio“ – yra potencialiai žalingi jaunų žmonių psichinei ir fizinei sveikatai bei socialinei sėkmei.


4. Požiūris į reprodukciją. Lytiniai santykiai gali turėti įvairių funkcijų. Ryšio ir intymumo patyrimo. Bendravimo. Malonumo (tai mums neretai skamba rūgščiai, tačiau viena – malonumas yra kančios antonimas, o kita – malonumas nėra nepadorus, jis yra tiesiog pozityvus santykių elementas). Ir t.t. Tarp daugybės funkcijų yra ir reprodukcinė, kitaip - dauginimosi. Akiratį plečiantis lytiškumo ugdymas sieks pademonstruoti mylėjimosi kompleksiškumą, sieks padėti jauniems žmonėms ne tik jį vertinti kaip gerą/blogą, moralų/amoralų, teisėtą/neteisėtą ir t.t., bet ir padėti jiems jį reflektuoti.


Vis dėlto jeigu reprodukcijai suteikiama šventenybės aura – vertėtų pakelti ir antakius, ir RAUDONĄ VĖLIAVĖLĘ. Taip, gebėjimas rūpintis savo sveikata, įskaitant reprodukcinę sveikatą, yra labai svarbu. Vis dėlto lytiškumą ir lytiškumo ugdymą susiejant daugiausiai vien su reprodukcija, siunčiame jauniems žmonėms vienpusišką žinutę, kad lytinių santykių esmė – reprodukcija.


5. Požiūris į jauną žmogų. Lytiškumo ugdyme svarbu jaunus žmones traktuoti kaip gebančius mąstyti ir rinktis sąmoningai. Visuomenėje galvojame, kad, pavyzdžiui, finansinis ir pilietinis raštingumas yra svarbios sritys – tad apie jas ugdome ir jaunuolius. Tą patį turėtume daryti ir su lytinio raštingumo puoselėjimu. Turėtume padėti jauniems žmonėms įgyti savimonę it šioje srityje.


Jeigu mokymų aprašymas užtvindytas „moralės“, „vertybių“, „kilnumo“, „taurumo“, „dvasingumo“ ir pan. žodynu – greičiausiai turime reikalą su lektoriais:ėmis, kurie

siekia ne padėti jauniems žmonėms analizuoti ir reflektuoti lytiškumo sritį ir taip didinti sąmoningumą, o įtikinti jaunus žmones perimti lektorių savastį.


Nesiekiu sudaryti įspūdžio, kad įmanoma organizuoti „neutralius“ mokymus. Kiekvienas į kiekvieną santykį su kitais žmonėmis atsinešame savo autentišką asmeninę poziciją. Vis dėlto kokybiškam, pliuraliam ir kritišką mąstyseną puoselėjančiam lytiškumo ugdymui labai svarbu, kad lektoriai reflektuotų apie savo nuostatas, patirtį ir pasaulėvoką.


Lytiškumo ugdyme turime ne perteikti savo pasaulėvoką, o padėti jauniems žmonėms suprasti, kokia kompleksiška yra lytiškumo tema.


Akvilė Giniota - Vilniaus universiteto ugdymo mokslų instituto doktorantė, lytiškumo ugdytoja, socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros „Ne kopūstų vaikai“ įkūrėja.


Straipsnis yra projekto ,,Įrankių dėžė“ dalis, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.




401 views

Comments


Straipsniai

bottom of page